Didysis apskritimas apskritimas, gaunamas kertant sferą plokštuma, einančią per jos centrą.

Didžiausiasis bendrasis daliklis sveikųjų skaičių a, b, c, ..., n kurių nors vienas nelygus nuliui, didžiausiasis bendras daliklis yra toks teigiamasis tų skaičių bendrasis daliklis d, kuris dalijasi iš bet kurio kito bendrojo daliklio. Žymimas d = (a, b, c, ..., n). Skaičių 36 ir 48 bendrieji dalikliai yra 1, 2, 4, 6, 12, todėl (36, 48) = 12.

Didžiausioji (mažiausioji) funkcijos reikšmė uždarajame intervale didžiausioji (mažiausioji) funkcijos reikšmė iš visų funkcijos reikšmių, apskaičiuotų tos funkcijos kritiniuose taškuose ir intervalo galuose.

Dienovidinis (arba meridianas) žemės paviršiaus modelio – sferos – didysis apskritimas, einantis per ašigalius.

Diferencialinė harmoninio svyravimo lygtis lygtis f´´(t) = c*f(t); čia c – teigiamasis pastovusis skaičius.

Diferencialinė lygtis lygtis, išreiškianti nepriklausomojo kintamojo x ir jofunkcijos y bei jos išvestinių sąryšis. Pvz., y´ = x + y.

Diferencialinė rodiklinio didėjimo ir mažėjimo lygtis lygtis f´(x) = k*f(x); čia k – skaičius. Iš šios lygties išplaukia, kad funkcijos kitimo greitis proporcingas pačiai funkcijai. Lygties sprendinys yra f(x) = C*exp{kx}; čia C – konstanta.

Diferencijavimas funkcijos išvestinės radimas.

Diferencijuojamoji funkcija funkcija, kuri turi išvestinę kiekviename funkcijos apibrėžimo srities D(f) taške.

Diofanto lygtis algebrinė lygtis su sveikais koeficientais, sprendžiama veikųjų skaičių aibėje. Pvz., ax + by = c (a, b, c priklauso Z) yra Diofanto lygtis. Jeigu (x˚; y˚) yra lygties ax + by = c sprendinys, o a ir b – tarpusavyje pirminiai skaičiai, tai visi tos lygties sprendiniai yra x = x˚ + bt, y = y˚ - at; čia t priklauso Z.

Dirichlė principas jeigu n dėžutėse yra n + 1 rutulys, tai nors vienoje dėžutėje yra ne mažiau kaip 2 rutuliai.

Disjunkcija iš teiginių A ir B sudarytas teiginys „A arba B“. Disjunkcija žymima A V B.

Diskontas vertybinio popieriaus nominaliosios vertės ir pirkimo kainos iki jo padengimo termino skirtumas.

Diskretusis atsitiktinis dydis atsitiktinis dydis, kurio reikšmių aibė yra baigtinė arba begalinė skaičių seka.

Diskretusis skirstinys atsitiktinio dydžio X tikimybių skirstinys, kai X reikšmių aibė yra baigtinė skaičių seka. Jis užrašomas lygybėmis P(X = aⁿ) = pⁿ (n = 1, 2, 3, ...).

Diverguojančioji eilutė eilutė, kurios dalinių sumų sekos S±, S², ..., Sⁿ, ... riba yra begalinė arba neegzistuoja.

Diverguojančioji seka skaičių seka, kuri neturi ribos (sekos riba yra begalinė arba neegzistuoja).

Draugiškieji skaičiai du natūralieji skaičiai, kurių kiekvieno kiekvieno daugiklio suma lygi kitam skaičiui. Skaičiai 220 ir 284 yra draugiškieji.

Dvejetainė skaičiavimo sistema pozicinė skaičiavimo sistema, kurios pagrindas g = 2. Dvejetainėje skaičiavimo sistemoje neneigiamasis sveikasis skaičius n išreiškiamas dvejeto laipsnių suma n = a*2ⁿ + b*2ⁿ־± + ... + c*2 + d; čia koeficientai a, b, ..., c, d iš intervalo {0; 1} vadinami skaitmenimis. Skaičius 100 dejetainėje sistemoje žymimas 1100100.

Dviejų apskritimų liestinė tiesė, liečianti abu apskritimus. Du apskritimai gai neturėti liestinės arba turėti 1, 2, 3, 4 liestines.

Dviejų apskritimų tarpusavio padėtis 1. apskritimai liečiasu viduje. 2. apskritimai liečiasi išorėje. 3. apskritimai kertasi. 4. apskritimai yra vienas kito išorėje. 5. apskritimai yra vienas kito viduje.

Dvinarė lygtis axⁿ + b = 0 pavidalo lygtis.

Dvisienis kampas tiesė a ir dvi pusplokštumės, turinčios bendrą kraštą a vadinama dvisienio kampo briauna, pusplokštumės – sienomis.