Magiškasis kvadratas kvadratinė skaičių n × n lentelė, kurioje surašyti visi natūralieji skaičiai nuo 1 iki n jų nekartojant taip, kad stulpelių, eilučių ir įstrižainių sumos tarpusavyje yra lygios.

Mastelis 1. Žemėlapio mastelis lygus atstumo žemėlapyje ir atstumo vietovėje santykiui. Mastelis 1:100 000 reiškia, kad vienas centimetras žemėlapyje atitinka 100 000 cm = 1 km vietovėje. 2. Vienetinė koordinačių ašies atkarpa.

Matematinė logika matematikos šaka, tirianti matematinius įrodymus. Jos atsiradimą paskatino Dž. Būlio (G. Boole; 1815 – 1864) ir O. de Morgano (A. de Morgan ; 1806 – 1871) darbai. Plačiai taikomi informatikoje.

Matematinės indukcijos principas teiginio , kuris priklauso nuo natūraliojo skaičiaus n, įrodymas dviem teoremomis: 1 – oji teorema: įrodyti, kad teiginys yra teisingas, kai n = 1; 2 – oji teorema: jei teiginys yra teisingas, kai n = k, tai jis teisingas ir tada, kai n = k + 1.

Matematinė statistika matematikos šaka, tirianti duomenų rinkimo ir jų analizavimo metodus. Taikant tikimybių teorijos metodus, iš imties, gautos stebint atsitiktinį dydį, sprendžiama apie jo vidurkį, dispersiją ir kitas skaitines charakteristikas. Taip pat tikrinamos statistinės hipotezės.

Matematiniai ženklai simboliai, vartojami matematikos sąvokoms, operacijoms, sąryšiams ir t. t. žymėti.

Matematinis modelis kurio nors gamtos reiškinio ar žmogaus veiklos aprašymas matematinėmis sąvokomis, formulėmis bei lygtimis. Pvz., matematinis tolyginio tiesiaeigio judėjimo modelis yra formulė s = vt.

Matrica stačiakampė m × n skaičių ar reiškinių lentelė. Su matricomis atliekami sudėties, atimties ir daugybos veiksmai.

Mažasis apskritimas apskritimas, kuris gaunamas kertant sferą plokštuma, neinančia per jos centrą.

Mažėjančioji funkcija funkcija f, kai iš nelygybės x± < x² išplaukia nelygybė f(x±) > f(x²) su bet kuriais x±, x² є D(f). Jei funkcija f kiekviename jos apibrėžimo srities (žr. funkcijos apibrėžimo sritis) taške turi neigiamąją išvestinę, tai ji toje srityje yra mažėjančioji funkcija.

Mažėjančioji seka skaičių seka, kurios didesnius narių numerius atitinka mažesni sekos nariai.

Mažiausiasis bendrasis kartotinis mažiausias natūralusis skaičius, kuris dalijasi iš duotųjų skaičių.

Mechaninė funkcijos išvestinės prasmė funkcijos kitimo greitis.

Mediana skaitinė atsitiktinio dydžio X charakteristika, žymima Me. Ji yra toks skaičius x, su kuriuos teisingos nelygybės: P(X ≤ x) > 1/2; P(X ≥ x) > 1/2.

Metras ilgio matavimo vienetas. 1791 m. metras buvo apibrėžtas kaip Paryžiaus dienovidinio ilgio viena keturiasdešimtmilijonoji dalis. Metro etalonas – platinos ir iridžio lydinio tašelis, saugomas Paryžiuje. Metras žymimas raide m. 1/10 m – vadinama decimetru (žymima dm), 1/100 m – centimetru (žymima cm), 1/1000 m, milimetru (žymima mm), 100 m – hektometru (hm), 10 m – dekametru (dam).

Metrinė vienetų sistema matavimo vienetų visuma, kurios pagrindiniai vienetai yra metras ir kilogramas, o išvestiniai vienetai gaunami dauginant pagrindinius vienetus iš 10ⁿ; čia n – sveikasis skaičius.

Milijardas skaičius 10 devintuoju laipsniu.

Milijonas skaičius 10 šeštuoju laipsniu.

Mišrusis skaičius skaičius, sudarytas iš sveikojo skaičiaus ir taisyklingosios trupmenos.

Moda skaitinė atsitiktinio dydžio X charakteristika, žymima Mo. Tolydžiojo atsitiktinio dydžio, kurio tikimybės tankio funkcija yra f(x), moda yra ta argumento x reikšmė, su kuria f(x) įgyja maksimumą. Kai X – diskretusis atsitiktinis dydis, kurio skirstinys yra P(X = x) = p, moda yra toks x, su kuriuo p didžiausias (taip pat žr. imties moda). Atsitiktinis dydis gali turėti kelias modas.

Modulis realiojo skaičiaus x modulis yra skaičius |x|, kuris lygus x, kai x ≥ 0 ir –x, kai x < 0.

Monotoninė seka didėjančioji (nemažėjančioji) ir mažėjančioji (nedidėjančioji) skaičių seka.

Monte Karlo metodas uždavinio matematinio modelio tyrimas, pagrįstas atsitiktinių dydžių modeliavimu ir gautųjų reikšmių apdorojimu tikimybių teorijos ir matematinės statistikos metodais. Tam tikslui kompiuteriu kuriamos modelio kintamųjų atsitiktinės reikšmės ir iš gautų imčių randami jų vidurkiai, dispersijos bei kitos skaitinės charakteristikos.

de Morgano dėsniai 1. teiginių disjunkcijos ir konjunkcijos neiginio reiškimas teiginių neiginiais. 2. Aibių sąjungos ir sankirtos papildinių reiškimas aibių papildiniais.