Faktorialas natūraliųjų skaičių nuo 1 iki n sandauga, kai n > 1: n! = 1*2*3*…*n. Pvz., 5! = 1*2*3*4*5 = 120. Susitarta laikyti: 1! = 1, 0! = 1.

Fibonačio skaičiai natūraliųjų skaičių seka (aⁿ), tenkinanti sąlygas a± = 1, a² = 1, aⁿ+± = aⁿ + aⁿ־±; čia n = 2, 3, ... Fibonačio skaičiai yra 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, …

Figūra geometrijoje bet kuri taškų aibė. Taškas, tiesė, plokštuma yra paprasčiausios figūros. Trikampis, daugiakampis apskritimas, piramidė, rutulys – sudėtingesnės figūros.

Figūros simetrijos centras (ašis, plokštuma) – taškas (tiesė, plokštuma), kurio (kurios) atžvilgiu figūrą sudarantys taškai yra simetriški.

Finansinė renta periodinių įmokų srautas. Jei kiekvienų metų pabaigoje įmokėtume po C litų, o palūkanų norma būtų lygi i, tai po n metų finansinės rentos būsimoji vertė būtų lygi S = C((1 + i)ⁿ - 1)/i.

Formulė matematiniais ženklais užrašytas teiginys.

Funkcija f aibės X atvaizdis į aibę Y. Aibė X yra funkcijos f apibrėžimo sritis (žymima D(f)), o aibė Y funkcijos f – reikšmių sritis (žymima E(f)). Rašoma: y = f(x). Elementas x, priklausantis X, vadinamas nepriklausomuoju kintamuoju (argumentu), o y, priklausantis Y, - priklausomuoju kintamuoju.

Funkcija cos x skaitinė funkcija, priskirianti kiekvienam realiam skaičiui x jo kosinusą: y = cos x. Šios funkcijos grafikas vadinamas kosinusoide. Funkcijos cos x išvestinė (cos x)´ = -sin x, o pirmykštės funkcijos F(x) = sin x + C; čia C – konstanta.

Funkcija ctg x skaitinė funkcija, priskirianti kiekvienam realiajam skaičiui x, nelygiam πk (k priklauso Z), jo kotangentą: y = ctg x. Šios funkcijos grafikas vadinamas kotangentoide. Funkcijos ctg x išvestinė (ctg x)´ = -1/sin² x, o pirmykštės funkcijos F(x) = ln|sin x| + C; čia C – konstanta.

Funkcija sin x skaitinė funkcija, priskirianti kiekvienam realiam skaičiui c jo sinusą: y = sin x. Šios funkcijos grafikas vadinamas sinusoide. Funkcijos sin x išvestinė (sin x)´ = cos x, o pirmykštės funkcijos F(x) = -cos x + C; čia C – konstanta.

Funkcija tg x skaitinė funkcija, priskirianti kiekvienam realiam skaičiui x, nelygiam π/2 + πk (k priklauso Z), jo tangentą: y = tg x. Šios funkcijos grafikas vadinamas tangentoide. Funkcijos tg x išvestinė (tg x)´ = 1/cos² x, pirmykštės funkcijos F(x) = -ln |cos x| + C; čia C – konstanta.

Funkcijos antrosios eilės išvestinė funkcijos f pirmosios eilės išvestinės f´ išvestinė: f´´ = (f´)´. Jos mechaninė prasmė yra pagreitis.

Funkcijos apibrėžimo sritis nepriklausomojo kintamojo (argumento) x kitimo aibė X. Žymima D(f).

Funkcijos ekstremumas funkcijos maksimumas arba minimumas.

Funkcijos grafikas koordinačių plokštumos Oxy taškų M(x; y) aibė; čia y = f(x), x priklauso D(f). Plokštumos taškų aibė L yra funkcijos grafikas tada ir tik tada, kai bet kuri tiesė, lygiagreti su ordinačių ašimi, ir L susikerta ne daugiau kaip viename taške.

Funkcijos grafikas iškylas aukštyn jei funkcijos y = f(x) grafiko lankas intervale (a; b) yra po liestine, nubrėžta per bet kurį to lanko tašką M. Jei funkcijos y = f(x) antrosios eilės išvestinė f´´(x) intervale (a; b) neigiama, tai funkcijos grafikas yra iškilas aukštyn šiame intervale.

Funkcijos grafikas iškylas žemyn funkcijos y = f(x) grafiko lankas intervale (a; b) yra virš liestinės, nubrėžtos per bet kurį to lanko tašką M. jei funkcijos y = f(x) antros eilės išvestinė f´´(x) intervale (a; b) teigiama, tai funkcijos grafikas yra iškilas žemyn šiame intervale.

Funkcijos grafiko perlinkio taškas taškas, kurio vienoje pusėje funkcijos grafikas yra iškylas aukštyn, o kitoje pusėje – iškylas žemyn. Jei funkcijos y = f(x) antros eilės išvestinė keičia ženklą, kai x pereina per x˚, tai taškas M(x˚; f(x˚)) yra funkcijos f grafiko perlinkio taškas. Antrosios eilės išvestinė f´´(x) perlinkio taške x˚ lygi nuliui arba neegzistuoja.

Funkcijos integralas funkcijos f(x) integralas lygus jos pirmykštės funkcijos F(x) pokyčiui.

Funkcijos išvestinė Funkcijos f pokyčio ∆f(x) taške x˚ ir argumento x pokyčio ∆x = x - x˚ santykio riba, kai ∆x artėja prie nulio.