Taisyklingasis briaunainis Iškilasis briaunainis, korio visos sienos yra lygūs taisyklingieji briaunainiai, o iš vienos viršūnės išeinančių briaunainių skaičius vienodas. Taisyklingieji briaunainiai gali būti tik penkių tipų: 1) taisyklingaisis tetraedras, turintis 4 sienas, 4 viršūnes ir 6 briaunas; 2) kubas (taisyklingasis heksaedras), turintis 6 sienas, 8 viršūnes ir 12 briaunų; 3) taisyklingais oktaedras, turintis 8 sienas, 6 viršūnes ir 12 briaunų; 4) taisyklingasis ikosaedras, turintis 20 trikampių sienų, 12 viršūnių ir 30 briaunų, iš kiekvienos jo viršūnės išeina 5 briaunos; 5) taisyklingasis dodekaedras, turintis 12 penkiakampių sienų, 20 viršūnių ir 30 briaunų; iš kiekvienos jo viršūnės išeina 3 briaunos.

Taisyklingaisis daugiakampis Iškilasis daugiakampis, kurio lygios visos kraštinės ir lygūs visi kampai. Pvz., lygiakraštis trikampis, kvadratas, taisyklingasis šešiakampis.

Taisyklingoji nupjautinė piramidė Nupjautinė piramidė, gaunama kertant taisyklingąją piramidę plokštuma, lygiagrečia su pagrindo plokštuma. Jos pagrindai – taisyklingieji n-kampiai, o šoninės sienos – lygios lygiašonės trapecijos.

Taisyklingoji piramidė Piramidė, kurios pagrindas – taisyklingasis daugiakampis, o atkarpa jungianti piramidės viršūnę su pagrindo centru, yra piramidės aukštinė.

Taisyklingoji prizmė Stačioji prizmė, kurios pagrindai – taisyklingieji daugiakampiai.

Taisyklingoji trupmena Trupmena, kurios skaitiklis mažesnis už vardiklį. Pvz., 3/4.

Taisyklingojo briaunainio centras Apie taisyklingąjį briaunainį apibrėžtos sferos centras arba į taisyklingąjį briaunainį įbrėžtos sferos centras. Abu šie taškai sutampa.

Taisyklingojo daugiakampio centras Apie taisyklingąjį daugiakampį apibrėžto apskritimo centras arba į taisyklingąjį daugiakampį įbrėžto apskritimo centras. Abu šie centrai sutampa.

Taisyklingosios nupjautinės piramidės aukštinė Atkarpa, jungianti taisyklingosios nupjautinės piramidės pagrindų centrus, ir tos atkarpos ilgis.

Talio teoremos 1. Jei lygiagrečiosios tiesės, kertančios kampo kraštines, vienoje jų iškerta lygias atkarpas, tai jos iškerta lygias atkarpas ir kitoje kampo kraštinėje. 2. Įbrėžtinis kampas yra statusis tada ir tik tada, kai jis remiasi į skersmenį.

Tangentas 1. Bet kurio kampo α tangentu vadinamas to kampo sinuso ir kosinuso santykis: tg α = sinα/cosα, jei cosα ≠ 0. 2. Realiojo skaičiaus t ≠ (2k + 1)π/2 (k priklauso Z) tangentu vadinamas orientuotojo kampo, kurio radianinis matas yra t, tangentas; tg (2k + 1)π/2 neegzistuoja. Užsienyje tangentas dažnai žymimas tan.

Tapatybė Bet kuri teisinga skaičių lygybė arba lygybė su kintamaisiais, teisinga su visomis tų kintamųjų reikšmėmis. Lygybės 123*9 + 4 = 1111, lg xy = lg x + lg y (x > 0, y > 0) yra tapatybės.

Tarpusavyje pirminiai skaičiai Sveikieji skaičiai, kurių didžiausias bendrasis daliklis lygus vienetui. Skaičiai 12 ir 35 yra tarpusavyje pirminiai.

Taškas Pagrindinis geometrijos objektas; pirminė, neapibrėžiama, sąvoka. Taškai žymimi didžiosiomis lotyniškomis raidėmis: A, B, ...

Taško aplinka 1. tiesės taško a aplinka – intervalas (a – δ; a + δ) su bet kuriuo δ > 0. 2. Plokštumos taško M(x˚; y˚) aplinka – spindulio δ skritulys, kurio centras yra taške M, t. y. (x - x˚)² + (y - y˚)² < δ². 3. Erdvės taško M(x˚; y˚, z˚) aplinka – spindulio δ rutulys, kurio centras yra taške M, t. y, (x - x˚)² + (y - y˚)² + (z - z˚)² < δ².

Taško atžvilgiu simetriška figūra Figūra, sudaryta iš simetriškų kurio nors taško atžvilgiu taškų. Tas taškas vadinamas figūros simetrijos centru.

Taško koordinatės Žr. tiesės taško koordinatės, plokštumos taško koordinatės ir erdvės taško koordinatės.

Taško O atžvilgiu simetriški taškai Taškai M ir N, kuriems taškas O atkarpos MN vidurys. Taškas O yra simetriškas jam pačiam.

Teigiamai (neigiamai) orientuotas kampas Orientuotasis kampas, kurio pradžios posūkio apie kampo viršūnę iki kampo pabaigos kryptis yra priešinga (sutampa su) laikrodžio rodyklės judėjimo krypčiai (kryptimi).

Teigiamasis skaičius Didesnis už nulį skaičius. Kiekvienas natūralusis skaičius yra teigiamas; trupmena, kurios skaitiklis ir vardiklis yra vienodo ženklo, - teigiamasis skaičius; iracionalusis skaičius, kurio bent vienas racionalusis artinys su trūkumu yra teigiamas, - teigiamasis sakičius.

Teigiamųjų ir neigiamųjų skaičių dalyba Dalijant du skaičius, reikia padalyti jų modulius ir prieš dalmenį rašyti pliusą, jei skaičiai to paties ženklo, arba minusą, jei skaičiai skirtingų ženklų.

Teigiamųjų ir neigiamųjų skaičių daugyba Dauginant du skaičius, sudauginami jų moduliai ir prieš sandaugą rašomas pliusas, jei daugikliai vienodo ženklo, arba minusas, jei jie skirtingų ženklų.

Teigiamųjų ir neigiamųjų skaičių sudėtis Sudedant du skaičius su skirtingais ženklais, reikis iš didesnio modulio atimti mažesnį ir preš gautą skaičių parašyti ženklą to dėmens, kurio modulis didesnis.

Teiginio forma Tiesioginis sakinys, kuriame kas nors yra nežinoma, bet jeigu vietoj nežinomojo įrašysime kurią nors konkrečią sąvoką, sakinys taps teiginiu. Pvz., „miestas ... yra ant jūros kranto“. Jeigu vietoj daugtaškio įrašysim Palanga, gausime teisingąjį teiginį, o jei Panevėžys – klaidintąjį teiginį. Lygtys ir nelygybės yra teiginio formos. Teiginio forma dar vadinama predikatu.

Teiginys Tiesioginis sakinys, kuriuo pasakyta tiesa arba netiesa. Jei teiginiu pasakyta tiesa, jis vadinamas teisinguoju, jei netiesa – klaidinguoju.

Teorema Teiginys, kurio teisingumas patvirtinamas įrodymu. Įrodome remdamiesi apibrėžimais, aksiomomis, lemomis ir ankščiau įrodytomis teoremomis. Negalima remtis vien tik vaizdumu ir brėžiniu, nors jie ir palengvina teoremos įrodymo suvokimą. Dažniausiai teorema formuluojama kaip implikacija p→q. Jos teiginys p vadinamas teoremos sąlyga, o teiginys q – teoremos išvada. Kai kurios teoremos formuluojamos vartojant visuotinumo ir egzistavimo kantorius ar net vieną teiginį.

Tetraedras Briaunainis, kurio sienos yra keturi trikampiai. Kartais viena tetraedro siena išskiriama ir vadinama pagrindu. Tad tetraedro briaunos, nepriklausančios pagrindui, vadinamos šoninėmis tetraedro briaunomis, o likusios sienos – šoninėmis sienomis.

Tiesė Viena iš pirminių, neapibrėžiamų, geometrijos sąvokų. Tiesęs žymimos mažosiomis lotyniškomis raidėmis: a, b, c, ... Tiesė, einanti per taškus A ir B, žymima AB.

Tiesės atžvilgiu simetriška figūra figūra, sudaryta iš simetriškų kurios nors tiesės atžvilgiu taškų. Ta tiesė vadinama figūros simetrijos ašimi.