Tiesės atžvilgiu simetriški taškai Taškai M ir N vadinami simetriškais tiesės a atžvilgiu, jei plokštumoje, einančioje per tiesę a ir jai nepriklausantį tašką M (arba N), tiesė a yra atkarpos MN vidurio statmuo. Kiekvienas tiesės a taškas yra simetriškas jam pačiam.

Tiesės krypties koeficientas Skaičius k, lygus tangentui orientuotojo kampo nuo ašies Ox iki tiesės.

Tiesės krypties vektorius Bet kuris vektorius, lygiagretus su tiese arba esantis tiesėje.

Tiesės lygtis Stačiakampėje plokštumos koordinačių sistemoje – pirmojo laipsnio lygtis ax + by + c = 0; čia a² + b² ≠ 0. Kai tiesė nelygiagreti su ordinačių ašimi, jos lygtį galima užrašyti taip: y = kx + l; čia k – tiesės krypties koeficientas, l – taško N, kuriame tiesė kerta ašį Oy, ordinatė. Kai tiesė lygiagreti su ordinačių ašimi, jos lygtį galima užrašyti taip: x = m; čia m – taško M, kuriame tiesė kerta Ox, abscisė.

Tiesės projekcija plokštumoje Tiesė a, einanti per tiesės b bet kurių dviejų taškų ortogonaliąsias projekcijas, jei tiesė yra nesiatmena plokštumai. Priešingu atveju tiesės projekcija plokštumoje yra taškas.

Tiesės taško koordinatė Sakysime turime koordinačių ašį OE. Kiekvieno taško A, esančio spindulyje OE, koordinate vadinamas atkarpos OA ilgis: x = OA. Jei taškas M priklauso papildomajam spinduliui, jo koordinatės x = -a; čia a – atkarpos OM ilgis. Taško O koordinatė lygi 0.

Tiesinė funkcija Funkcija y = kx + b; čia x – nepriklausomasis kintamasis, k ir b – realieji skaičiai. Šios funkcijos grafikas yra tiesė, kurio krypties koeficientas lygus k.

Tiesinė nelygybė a±x± + a²x² + … +aⁿxⁿ – c < 0 arba a±x± + a²x² + … +aⁿxⁿ – c ≤ 0 pavidalo nelygybė; čia a±, a², ..., aⁿ, c – realieji skaičiai, o x±, x², ..., xⁿ – kintamieji. Nelygybės ax + b > 0, ax +b ≤ 0, ax + by + c > 0, kai a, b, c – pastovieji dydžiai, yra tiesinės.

Tiesinis dvisienio kampo kampas Kampas, kurio viršūnė yra dvisienio kampo briaunoje, o kraštinės – jo sienose, be to, statmenos briaunai.

Tiesinių lygčių sistema Tiesinių lygčių sistemos gali būti: 1) suderintoji (jei turi nors vieną sprendinį); 2) nesuderintoji (jei sprendinių neturi; 3) apibrėžtoji (jei turi vienintelį sprendinį); 4) neapibrėžtoji (jei turi daugiau kaip vieną sprendinį).

Tiesinių lygčių sistemos sprendinys Skaičių rinkinys (c; c; ...; c), kurio komponentės yra kintamųjų reikšmės (x = c, x = c, ..., x = c), paverčiančios lygčių sistemos lygtis teisingomis lygybėmis.', '', '2007-05-15 11:31:49', '2007-05-15 11:31:49', 0); INSERT INTO `words` VALUES (, ' Tiesioginis proporcingumas ', '1. Skaičiai a±, a², ... vadinami tiesiogiai proporcingais skaičiams b±, b², ..., kai a±/b± = a²/b² = … = k. skaičius k vadinamas tiesioginio proporcingumo koeficientu. Proporcingumo koeficientą k randame remdamiesi lygiųjų santykių savybe: k = (a± + a² + …)/(b± + b² + …). 2. kintamieji x ir y vadinami tiesiogiai proporcingais, kai y/x = k, t.y. y = kx.

Tiesių lygiagretumo požymiai Mažiausiai pakankamųjų tiesių lygiagretumo sąlygų. Pvz., jei dvi tieses perkirtus trečiąją, gaunami lygūs atitinkamieji kampai arba lygūs priešiniai vidaus kampa, tai tos tiesės yra lygiagrečios.

Tikimybės tankio funkcija Tikimybių skirstinio funkcijos F(x) išvestinė dF(x)/dx, jeigu ji egzistuoja. Tikimybės tankio funkcija apibūdina tolydųjį atsitiktinį dydį. Šios funkcijos grafiko, abscisių ašies ir per tašką x išvestos tiesės, lygiagrečios su ašimi Oy, apribotas plotas lygus tikimybei P(X < x).

Tikimybių skirstinys Funkcija, kuri lygi tikimybei, kad atsitiktinis dydis įgyja nurodytąją reikšmę arba priklauso nurodytajai reikšmių aibei. Diskrečiojo atsitiktinio dydžio X tikimybių skirstinys yra jo reikšmių tikimybės: P( X = x) = p: čia x – atsitiktinio dydžio reikšmės. Tolydžiojo atsitiktinio dydžio tikimybių skirstinys yra tikimybės, kad atsitiktinio dydžio X reikšmė priklauso bet kuriai realiųjų skaičių aibei A.

Tikimybių teorija Matematikos šaka, tirianti masinių atsitiktinių įvykių dėsningumus.

Tikrinimas su skaičiumi 9 Būdas patikrinti, ar teisingas aritmetinių veiksmų, dažniausiai daugybos rezultatas. Kiekvieną veiksmo narį padalijame į 9 ir randame liekanas. Su jomis atliekame tą patį veiksmą, kaip ir su duotaisiais skaičiais. Vėl padalijame iš 9 ir randame liekaną. Jeigu ši liekana nesutampa su rezultato, padalyto iš 9, liekana, veiksmas atliktas klaidingai. Jeigu tos liekanos lygios, rezultatas galbūt teisingas, tačiau gali skirtis nuo teisingo rezultato kuriuo nors skaičiaus 9 kartotiniu. Patikrinkime ar teisingai atliktas daugybos veiksmas: 483 * 674 = 325 532. padaliję dauginamuosius iš 9, gauname liekanas 6 ir 8. jas sudauginę ir gautąją sandaugą padaliję iš 9, gauname liekaną 3. Rezultatą padaliję iš 9, gauname liekaną 2. Kadangi šios dvi lieknos nesutampa, tai skaičiai sudauginti klaidingai.

Tyrimas brėžimo uždavinio sprendimo etapas, kuriame išsiaiškinama, ar su kiekvienais duomenimis uždavinys turi sprendinį.

Tobulasis skaičius natūralusis skaičius n, kurio daliklių suma lygi 2n.

Tolydusis atsitiktinis dydis toks atsitiktinis dydis, kurio reikšmės užpildo visą intervalą ar net tiesę.

Tolydžioji funkcija funkcija, kurios riba taške x˚ lygi jos reikšmei tame taške. Funkcija, tolydi kiekviename jos apibrėžimo srities taške, vadinama tolydžiąja jos apibrėžimo srityje. Tolydžioji funkcija uždarajame intervale yra aprėžta.

Transcendenčioji funkcija funkcija, kurios argumentas x ir funkcija y nesiejami jokia algebrine lygtimi. Elementariosios transcendenčiosios funkcijos: rodiklinė, logaritminė, trigonometrinės ir atvirkštinės trigonometrinės funkcijos.

Transcendenčioji lygtis lygtis, kurios kintamasis yra trigonometrinių, atvirkvirkštinių trigonometrinių, rodiklinių ir logaritminių funkcijų argumentuose.

Transcendentusis skaičius skaičius, kuris nėra algebrinės lygties su sveikaisiais koeficientais sprendinys,

Trapecija keturkampis, kurio dvi priešintosios kraštinės yra lygiagrečios.

Trigonometrija matematikos šaka, tirianti trikampio kraštinių ir kampų sąryšius bei trigonometrinių funkcijų savybes.

Trigonometrinė lygtis lygtis, kurios kintamasis yra po trigonometrinės funkcijos ženklu.

Trikampio elementai trikampio kraštinės irkampai.

Trikampio nelygybės kiekviena trikampio kraštinė yra mažesnė už kitų dviejų kraštinių sumą, bet didesnė už jų skirtumą.

Trikampio ortocentras taškas, kuriame susikerta trikampio aukštinės arba jų tęsiniai.

Trikampio sunkio centras trikampio pusiaukraštinių sankirtos taškas. Trikampio pusiaukraštinių centras dalija trikampio pusiaukraštinę santykiu 2 : 1.

Trikampis figūra, kurią sudaro trys taškai, nepriklausantys vienai tiesei, ir trys atkarpos, jungiančios tuos kampus.

Trūkio funkcija funkcija, turinti bent vieną trūkio tašką.

Trupmena skaičius, sudarytas iš lygių vieneto dalių. Jei vienetas padalytas į b dalių, ir jų paimta a, gauname trupmeną a/b.

Tūrio matavimo vienetas geometrinis kūnas, su kuriuo palyginamas matuojamasis geometrinis kūnas. Paprastai tūrio matavimo vienetas yra kubas, taip pat ir vienetinis kubas.

Tuščioji aibė aibė, neturinti nei vieno elemento.